2024 m. liepos 2 – 5 dienomis Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) nariai, norėdami įgyti naujos patirties, įvertinti ir į(si)vertinti savo mokyklose veikiančias bibliotekų, leidosi į kvalifikacinę kelionę „Inovatyvios Šiaurės šalių bibliotekos – visuomenės poreikiams“. Kelionės maršrutas tęsėsi pro Taliną, Helsinkį, Tartu, aplankant pačias inovatyviausias šių šalių viešąsias bei universitetines bibliotekas: Estijos nacionalinę biblioteką, Helsinkio universiteto bei Helsinkio miesto Oodi bibliotekas. Kelionės dalyviai domėjosi jų paslaugomis bei visuomenės įsitraukimu į bibliotekų siūlomas veiklas. Turiningą programą apie Estijos ir Suomijos vaikų literatūrą, ją kūrusius autorius, ankstyvojo skaitymo svarbą pristatė vaikų literatūros apžvalgininkė, žinoma, kaip LRT TV laidos „Labas rytas, Lietuva“ vaikų knygų apžvalgų rubrikos vedėja Inga Mitunevičiūtė. Kelionės metu buvo aplankyti įvairūs literatūriniai, kultūriniai ir istoriniai šių šalių objektai.
Net jei gyveni nuošaliame Estijos kaimelyje, knygos gali tave pasiekti
Tuo rūpinasi Estijos nacionalinė biblioteka RARA, įsikūrusi Taline, kurią aplankėme jau pirmąją kelionės dieną. Buvo įdomu klausytis kokie ilgalaikiai skaitmeninių paslaugų projektai įgyvendinami šiuo metu. Skaitytojui patogu tai, kad reikiamą leidinį gali susirasti elektroninėje platformoje matydamas leidinio viršelį, norimą knygą gali atsisiųsti į jam artimiausią biblioteką arba netgi arčiausiai namų esantį paštomatą. Kelionės lektorė Inga supažindino su estų klasikinės vaikų literatūros kūrėjais Z. Topelijumi bei talentingąja Raudų šeima. Pažinus šiuos kūrėjus tapo aišku, kad vaikų literatūra šioje šalyje pirmiausia ugdo vertybės. Vakare klaidžiojom Talino senamiesčio gatvelėmis, grožėjomės gotikine architektūra, bažnyčių smailėmis, mėgavomės vasariška atmosfera bei Estijos sostinės žavesiu.
Bibliotekos prisijaukinusios visuomenę
Sakoma, jog skaitymas daro didžiulę įtaką žmonijos evoliucijai ir kiekvieno individo asmeniniam vystymuisi, tuo pačiu skaitydamas kiekvienas iš mūsų kartu gali tapti ir aktyvesniu visuomenės nariu. Tuo teko įsitikinti antrąją kelionės dieną, kuomet lankėmės inovatyviausiose Helsinkio bibliotekose. Pažintis su viena iš seniausių ir didžiausių akademinių bibliotekų – Helsinkio universiteto biblioteka nustebino ir tuo pačiu atskleidė, koks dėmesys skiriamas kokybiškam informacijos prieinamumui. Bibliotekos fondus sudaro daugiau nei 3 milijonai knygų ir periodinių leidinių, o skaitmeninis fondas apima tūkstančius elektroninių leidinių bei duomenų bazių. Stebėjome, kaip bibliotekos darbe pritaikoma automatizuota knygų išdavimo ir grąžinimo sistema. Sužavėjo bibliotekos architektūra – pro ovalo formos angą lubose sklido rami, nuteikianti susikaupimui, šviesa. Įvairiems vartotojų poreikiams pritaikytos erdvės bei funkcionalios darbo vietos bylojo, jog tai akademinė biblioteka. Informaciniai ženklai nurodo specialias vietas, kur turi būti visiška tyla, ar kur galimas pokalbis telefonu, kad netrikdytų lankytojų.
Oodi Helsinkio miesto biblioteka – kiekvienam
Aplankyti šią biblioteką buvo vienas kertinių šios kelionės tikslų. Ši biblioteka yra įspūdingas šiuolaikinės architektūros pavyzdys ir gyvybingas traukos centras, pastatyta Suomijos nepriklausomybės 100-mečio proga 2018-aisiais. Statoma buvo miesto ir visos valstybės mokesčių mokėtojų pinigais. Bibliotekos architektūra pasižymi įspūdinga bangos forma, simbolizuojančia atvirumą ir inovacijas. Nuo pat atidarymo Oodi sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo nominuota prestižiniam Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Metų viešosios bibliotekos apdovanojimui 2019 m. Ši nominacija pabrėžia novatorišką dizainą ir gyvybingą bendruomenės centro vaidmenį.
Apimanti 10 000 kvadratinių metrų plotą ir turinti apie 70 000 knygų, Oodi kasmet pritraukia apie 2,5 mln. lankytojų. Bibliotekoje dirba trys mobilūs robotai, Tatu, Patu ir Veer, kurie perveža knygų dėžes iš vieno aukšto į kitą. Šie vardai yra pasirinkti iš suomių vaikų literatūros.
Oodi suteikia naudotojams galimybę mokytis, dirbti ir atsipalaiduoti. Trečiajame aukšte, vadinamame „Knygų rojumi“, yra gausi knygų kolekcija, pro langus atsiveria Helsinkio panorama. Be tradicinių bibliotekos paslaugų, Oodi akcentuoja įtrauktį ir prieinamumą, siūlydama įvairius išteklius ir erdves visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Biblioteka turi įvairių funkcionalių patalpų, įskaitant posėdžių sales, susitikimų kambarius, kavinę, virtuvę, kūrėjų erdvę su 3D spausdintuvais ir 250 žmonių talpinantį kino teatrą. Ypatinga vieta šioje bibliotekoje yra skirta mažiesiems – tėveliai kūdikių vežimėlius palieka vežimėlių stovėjimo aikštelėje, o patys be batų su savo mažyliais leidžia laiką įvairiose pritaikytose erdvėse. Didžiulis kilimas skirtas buvimui su kūdikiu ir jo socializavimui. Daugelis taktiliškų įrenginių pritaikyti kūdikių sensorikai vystyti. Paveikslėlių knygelės ir vartomos ir kramtomos. Biblioteka įsikūrusi pačioje miesto širdyje, Kansalaistori aikštėje, priešais Suomijos parlamentą, simbolizuoja bibliotekos kaip lygybės skatintojos poziciją. Buvimas šioje bibliotekoje įkvėpė ir parodė, koks stiprus ryšys užsimezga visuomenėje, kai pasitelkiamas kokybiškas buvimas su skaitymu ir knyga.
Senojo Porvoo žavesys
Prisiliesti prie viduramžių laikus menančio, tik 50 km nuo Helsinkio nutolusio, švediško miestuko Porvoo buvo unikali patirtis. Keliavimas grindinio gatvelėmis su ryškiai dažytais mediniais namais – tai tarsi kelionė laiku po knygų pasaulį. Kiekviename miestuko kampelyje vėrėsi parduotuvėlės, kavinės ir galerijos, traukiančios lankytojus savo jaukumu ir išskirtinumu. XIII a. pastatyta viduramžių Porvo katedra – pasitiko vargonų muzikos garsais. Porve įsikūręs Suomijos poeto, sukūrusio žodžius Suomijos himnui, J. L. Runebergo namas muziejus. Vaišinomės „Runebergo pyragu“, kurio receptūra išliko, pasak legendos, nuo tų laikų, kai šiuos pyragaičius kepė poeto žmona F. Runeberg. Užsukę į vaikų žaislų parduotuvėles dar kartą įsitikinome kokios pagarbos sulaukia mažieji Suomijos piliečiai – jų žaislais tampa veikėjai/gyvūnėliai iš vaikiškų knygelių ir pasakų.
Tuvės Marikos Jansson keliais Helsinkyje
Būti Suomijoje ir neprisiliesti prie nuostabiosios Tuvės būtų aplaidumas. Tad, popietė tyrinėjant Tuvės asmenybę bei jos kūrybą prabėgo džiugiai su vaikų literatūros apžvalgininke Inga Mitunevičiūte. Vidine laisve bei begaliniu kūrybiškumu apdovanota kūrėja paliko mums ir dabarties pasaulyje prigijusius Mumius ir jų istorijas. Taikus, sugyvenimo mokantis Mumių pasaulis atskleidžia visuomenės įvairovę ir moko skaitytojus priimti visus. Aplankėme ne vieną Tuvės gyvenimą menantį artefaktą ir pasižadėjome, jog sieksime patekti į Tuvės salą. O išradingi Ingos pasakojimai priartino šią kūrėją dar labiau ir paskatino vasarą paskirti Mumių pasaulio knygoms.
Sugrįžtame įsitikinę savo veiklos prasmingumu
Aplankę šias bibliotekas įsitikinome, jog kokybišką gyvenimą gyvenančios visuomenės pagrindas – išsilavinimas, kuris pasiekiamas sąmoningai skaitant. Būdamos taip arti vaiko mokyklų bibliotekose savo skaitymo skatinimo veiklomis siekiame skleisti šią žinutę, aktualiname knygas bei nukreipiame vaikus kokybiškos literatūros linkme.
Eglė Kazlauskienė, LMBDA
Renata Miškinienė, LMBDA
